priklausyti

priklausyti
priklausýti intr. 1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! . Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną! Pc. | refl. SD307: Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo LzP. Į paupį nuėjęs prisiklausaĩ visokių paukščių Klvr. Te visokių pasakų prisiklausaĩ Ėr. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum A.Vencl. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas Vaižg. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių . Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo M.Valanč. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų Mrj. Tenai gerų daiktų prisiklausiau MP100. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali DP2. ^ Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja KrvP(Vlk). Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) Šv. 2. B, R būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausaĩ? KI63. Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams (sov.) sp. Anys dvarui priklausýdavo Ds. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai S.Nėr. Tos knygos man priklaũso KI504. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso . Duokit bitims, kas joms priklauso . Tas dalykas tau visai nepriklaũso J.Jabl. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis (sov.) sp. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! (sov.) . Tu čia nieko nepriklausaĩ (čia nėr tau reikalo) J.Jabl. ^ Drąsiam ir pasaulis priklauso Mrj. 3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso Kt. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių EncVIII1024. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros J.Mat. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės K.Barš.
priklaũsomai adv.: Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių .
4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių (sov.) sp. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti KrvP(Ps). Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti KlM1737. Šen manęspi, kursai priklauso pono BB2Moz32,26. | Kitų sakinių jie nepriklauso J.Jabl. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi J.Jabl.
priklausýtinai adv.: Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai . Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota Ns1846,1.
5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso Vvs. Branktas priklauso prie akėčių Jrb. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką . Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos J.Balč. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? J.Jabl. Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai . 6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta . Visą amžį svetimų nepriklausysi V.Piet. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm J.Jabl. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu (d.) Prng. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo (ps.) Tvr. Dar ans tėvų priklauso Krkl. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį M.Valanč. 7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso)? J.Jabl. Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų J.Jabl. Dabar anys priklaũso manęs Dbk. | prk.: Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus Nt. 8. refl. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai] Bn. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo Aps. 9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu I.Simon. \ klausyti; apklausyti; atklausyti; įklausyti; išklausyti; nuklausyti; paklausyti; perklausyti; praklausyti; priklausyti; razsiklausyti; suklausyti; užsiklausyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • priklausyti — priklausýti vksm. Ar ši̇̀s nãmas, ši̇̀ žẽmė priklaũso jùms? …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prieiti — prieĩti 1. tr., intr. H einant prisiartinti (prie ko): Einu einu ir prieinù mišką Pn. Prieimi artyn R202. Jau jis buvo arti priėjęs prie ežero Grž. Pry lango pryejęs MitII41. Jis pėdina meilydamas prieiti vagičnai prie jos J. Prieidamas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sėdėti — sėdėti, sėdi (sėdžia), ėjo 1. intr. Q371, SD278, H, R, Sut, N, K, M, DŽ laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo SD336. Sėdmi R126. Da vaikas nesėdi – kap grybas Lb. Ir sėdžiu, ir guliu diena nuog dienos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvelti — 1 įvelti, į̃velia, įvėlė Rtr, DŽ1, KŽ 1. tr. taršant, šiaušiant įkišti (pirštus, rankas), sugriebti: Įvelti pirštus į plaukus kam NdŽ. | refl. tr., intr.: Vaikai įsivėlę rankas į tankias garbanas rš. Andriaus pirštai tebebuvo į jo gerbenę įsivėlę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dinastija — dinãstija dkt. Priklausýti gar̃siai Euròpos dinãstijai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • žinyba — žinýba dkt. Priklausýti tái pačiái žinýbai …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apklausyti — 1. tr. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis Mš. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė A.Vien. | refl.: Apsiklausiau: visur tyla Šts. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba Blv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atklausyti — intr. 1. refl. Š iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų Dr. Čia visokių dainų atsiklaũsom Skrd. Jausmingos jų (mergelių) dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai V.Krėv. Silpnutis negalėjo nei į… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ausigirda — ausìgirda (neol.) sf. (1) buvimas arti, girdint kalbą: O tai begėdžiai! Čia pat, giminių akivaizdoj, ausigirdoj draskosi palikimą, kur jiems nė sapne negali priklausyti S.Čiurl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dagulėti — ×dagulėti, dàguli (dagùli), ėjo (hibr.) intr. 1. prigulėti: Guli ir nedaguli an pečiaus Vrn. 2. priklausyti, reikėti: Dagulėjo aukštą plotą (mokestį) imt Arm. gulėti; apgulėti; atgulėti; dagulėti; įgulėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”